Nežinojau nieko, nei kas yra kreatinas, nei su kuo jis valgomas, kai nusprendžiau, kad metas padaryti galą šiam užburtam ratui ir pradėti iš tiesų mesti svorį. Tačiau buvo metas kažką gyvenime keisti ir tuomet pradėjau domėtis, viską sužinojau tiesiog vienu metu.

Nuo vaikystės buvau stambi

Pradžioje apie pradžią – tokią, kokia būna ir daugumos kitų apkūnuolių. Yra vaikų, kurie visą vaikystę prabėgioja kaip šakaliukai ir jiems niekas negrasiną, kad šie mažiau valgytų, nes bus stori. Ir yra vaikų, kurie jau nuo mažų dienų turi "spurgos" ir panašias pravardes, net jeigu vardas būna visai ne Jurga… Aš vienas iš tų vaikų, kurie nuo vaikystės eidavo į paauglių rūbų skyrių, nes savo dydžio vargiai ką rasdavau, ir dažniausiai tai būdavo per maži drabužiai. Augau tikrai stambi: ir storesnė, ir aukštesnė, ir kitaip didesnė. Augau į nieką kita nepanaši, taip ir jaučiausi. Lyg stebėčiau kaip grakštuolės bendraklasės per choreografiją šoka valsus, kaip gulbės, o aš vis radusi priežastį stengdavausi išvis neiti į tą salę ir nešokti. Visada jaučiau tą kitoniškumą.

Paauglystėje dar labiau sustorėjau

Dar blogiau pasidarė paauglystėje, kuomet galbūt dėl hormoninių pokyčių ėmiau dar labiau norėti valgyti. Tas alkis man neleido jaustis gerai ir aš nuolatos stengiausi valgyti tiek, kad pasisotinčiau, nors visi aplink ir ragino sustoti. Kad ir kas ką man sakė, valgiau vis daugiau ir daugiau. Galiausiai atėjo tas momentas, kai reikėjo pripažinti sau, kad jau atrodau tikrai labai blogai – beveik storiu praaugusi mūsų prancūzų kalbos mokytoją.

Po mokyklos viskas pasikeitė

Mokykloje nepavyko prisitaikyti prie tuometinio mergaičių ir berniukų gyvenimo, ten tarsi jau turėjau tą storulės vardą, lyg išdegintą man ant riebaus sprando. Bet jaučiau, kad po mokyklos viskas pasikeis. Ir tikrai – vos tik išvažiavau gyventi į Kauną, viskas pasikeitė. Aš ėmiau skaityti apie mitybą ir supratau, ką turėčiau valgyti, ko ne.

Numečiau svorio, o sportas tapo aistra

Sulig mitybos pakeitimais, prasidėjo ir sporto atradimas. Pasirodo jis nebuvo toks baubas, kokiu jį laikiau. Netgi ėmė darytis smagu. Galiausiai tai tiesiog peraugo į aistrą, ir kreatinas bei kiti papildai pasidarė pažįstami. Tapau mėgėjiška sportininke. Jau seniai buvau pasiekusi tą stadiją, kada atrodau tiesiog puikiai, esu liekna, o paskui tapau ir atletiška sportininke.