Šią liepą į Kulius jau trečiąjį kartą sugrįš unikalaus formato Sofijos festivalis, įkvėptas šiame krašte svarbų savo gyvenimo tarpsnį praleidusios rašytojos, dramaturgės, visuomenės veikėjos, pedagogės, moterų judėjimo skatintojos, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės.

Kuliuose kultūrinį pėdsaką skulptorių darbais, istorinėmis parodomis, klasikinio ir šiuolaikinio meno renginiais jau palikęs festivalis šiemet miestelyje šurmuliuos

liepos 21 – 27 dienomis.

Turiningoje bei įvairialypėje kultūros festivalio programoje – net 70 dalyvių: jaunų ir brandžių menininkų iš 5 pasaulio šalių, kurie dalyvaus daugiau nei 20-yje renginių, dirbtuvių ir susitikimų. Lietuvos Kultūros tarybos paramos dėka visos festivalio patirtys suaugusiems ir vaikams – nemokamos.

Subalansuota įvairialypiam skoniui

Nors Sofijos festivalis, įkvėpimo ieškantis iš čia gyvenusios įvairiapusės kūrybinės asmenybės Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės, rengiamas tik trečiąjį kartą, tačiau itin pavykę pirmieji du festivaliai įkvepia tikėti, kad ši graži kultūrinė iniciatyva prigijo ir tampa stipria regioninės kultūros tradicija, garsinančia ne tik Kulius, bet ir visą Plungės rajoną.

Festivalio organizatorė Raimonda Masalskienė pažymi, kad pagrindinis festivalio akcentas – įvairialypės kultūros paieškos formos, kuriomis siekiama sudominti tiek mažesnių miestelių, tiek didmiesčių žiūrovus.

„Norime paneigti įprastą požiūrį, kad kokybiški kultūros renginiai vyksta tik didmiesčiuose, o juk būtent mažesniam miesteliui festivalis gali suteikti didesnį kultūrinės traukos efektą. Istorinis festivalio kontekstas ne tik inspiruoja turinį, bet ir skatina plėsti mūsų supratimą“, – nelikti abejingiems turiningai festivalio programai kviečia R. Masalskienė.

Istorikė, ilgametė Kulių gimnazijos direktorė Zuzana Jankevičienė primena, kad Vaižganto veiklos metais Kuliuose leista „Žinyčia“ pasiekdavo visus aplinkinius miestus, telkdama šviesuomenę lietuvybės ir kultūros puoselėjimui.

„Taip pat ir Sofijos festivalis tampa nauju kultūros simboliu. Netikėta ir gražu – kultūros šviesa iš nedidelio miestelio sklinda ne tik į artimiausią aplinką, bet ir į miestą”, – džiaugiasi Z. Jankevičienė.

Į klausimą, kodėl Kuliai pasirinko Sofiją savo festivalio heroje, čia neseniai apsigyvęnęs aktorius ir režisierius, Sofijos festivalio meno vadovas Valentinas Masalskis lakoniškai atsako: „Mūsų festivalio iniciatyvos yra tarsi Sofijos kultūrinės – švietėjiškos veiklos ir pastangų „užkrėsti kultūra” tęstinumas“.

Renginiai – gamtos ir miestelio apsuptyje

Šiemet festivalis vyks net penkiose skirtingose erdvėse: Kulių kultūros centro didžiojoje ir mažojoje salėse, Kulių Šv. Vyskupo Stanislovo bažnyčios parke ir jame esančiame istoriniame XVIII a. kultūros paveldo pastate, kurį planuojama perduoti vietos bendruomenei, bei pačioje bažnyčioje.

Visą savaitę svetinguose Kuliuose gyvensiantys ir kursiantys festivalio menininkai susitikimų ir dirbtuvių metu mielai bendraus su norinčiais giliau pažinti kūrybos pasaulį.

Festivalio programoje – šeši įvairiausio stiliaus nemokami koncertai ir spektakliai: nuo unikalaus šiuolaikinio šokio mono spektaklio, kuriame šoks daug metų Prancūzijoje kurianti Lora Juodkaitė iki tradicinę Karibų salų kalypso muziką atliekančio gitaristo ir vokalisto Mark Dopson iš Trinidado ir Tobago.

Ne vieną širdį suvirpins ir puikia akustika garsėjančioje Kulių bažnyčioje vyksiantis Romualdo Gražinio vadovaujamo jaunimo choro „Aidija“ koncertas „Tėvyne mūsų, kur esi širdy..”.

Dar kitokią stilistiką ir nuotaiką festivalio programoje kurs kompozitorius ir atlikėjas Tomoo Nagai iš Japonijos. Savo gamybos mediniais perkusiniais instrumentais ir tradiciniais japonų varpais „orin“ jis atliks užburiantį meditatyvų garso ir ritmo koncertą „Resonance“. Perkusininkas ir kompozitorius iš Japonijos Kuliuose gamins garso instrumentus ir instaliaciją, taip pat ves ir garso bei ritmo dirbtuves vaikams ir suaugusiems.

Festivalyje nebus užmirštas ir kino menas. Žiūrovams bus pristatomas naujas trumpametražis 360 laipsnių virtualios realybės (VR) projektas-filmas „Angelų takais“ apie M.K. Čiurlionio kūrybą. Virtualios realybes patirtis „Angelų takais“ buvo pristatyta Venecijos festivalyje.
Prieš filmo peržiūrą vyks susitikimas su jo režisiere Kristina Buožyte ir prodiuseriu Vitalijumi Žuku.

Penktadienį liesis muzika

Festivalio kulminacija – penktadienį vyksiantis miuziklas-siuita „Ugnies medžioklė su varovais“, kurį pagal Giedriaus Kuprevičiaus muziką, Sauliaus Šaltenio ir Leonido Jacinevičiaus tekstus „pasimatavo“ nauja jaunų kūrėjų komanda: „Taško teatro“ aktoriai ir Plungės jaunimo simfoninio orkestro muzikantai (vadovai Ieva ir Paulius Lygnugariai). Spektaklio-suitos kompozitorė – Nijolė Sinkevičiūtė, režisierius – Valentinas Masalskis, dailininkė – Renata Valčik.

Penktadienio vakarą eksperimentinėje muzikos erdvėje (Kulių kultūros centro mažojoje salėje) susirinkusieji bus kviečiami ir į „Trijų kultūrų ir Čiurlionio susitikimą“, kuriame festivalio svečiai – pianistas Rokas Zubovas (Lietuva), kompozitorius ir perkusininkas Tomoo Nagai (Japonija) bei gitaristas Mark Dopson (Trinidadas ir Tobagas) – improvizuos M. K. Čiurlionio kūrybos temomis.

Skrybėlių dirbtuves padiktavo istorija

Šių metų festivalio simbolis – skrybėlės ir jų gamybos dirbtuvės „Nuo istorijos iki eko mados” – skirtos vaikams, jaunimui ir visai šeimai.

R. Masalskienė sako, kad tokią dirbtuvių temą padiktavo istorinis rakursas: „Turtingu knygnešių kultūros ir žydų kultūrinio paveldo palikimu besididžiuojantys Kuliai šiemet tapo Lietuvos mažosios kultūros sostine. Tai įkvėpė daugiau dėmesio skirti lietuvių ir žydų bendruomenių kultūrinio paveldo integracijai į šiandieninį kultūrinį kontekstą. Todėl prisimenama ne tik Kuliuose gyvenusių asmenybių kūryba, bet ir gyventojų papročiai, mados, kulinarinis paveldas“.

Pasak istorikės Z. Jankevičienės, po XVIII a. pr. negandų – bado ir maro – į Kulius pradėjo keltis žydai: „Jie steigė krautuvėles (kromelius) bei įvairių amatų dirbtuves. Manuelis Rostovskis prekiavo prabangiais audiniais ir skrybėlėmis. Pagal tradiciją ištekėjusios žydės viešumoje nesirodydavo be galvos apdangalo, todėl moteriškos skrybėlaitės buvo paklausios. Palaipsniui jas ėmė pirkti ir lietuvės moterys bei merginos. Prie parduotuvės Kuliuose buvo įsteigtos dirbtuvės, kur skrybėlę buvo galima užsisakyti pagal individualų užsakymą“.

Užsiėmimuose – dėmesys ekologijai

Festivalyje skrybėlių dizaino užsiėmimus ves net 4 menininkai-dizaineriai-scenografai: Renata Valčik, Rūta Lendraitytė-Utalla, Jonas Arčikauskas ir Tomas Uktveris iš Olandijos.

Scenografė ir dizainerė R. Valčik sako, kad siekiant atkreipti dėmesį į vieną taršiausių pasaulyje mados industrijos ir rūbų vartojimo problemą, pagrindinėmis dirbtuvių medžiagomis taps panaudoti rūbai ir medžiagos bei kiti buityje naudojami daiktai.

„Neišmeskime nenešiojamo drabužio, o perdirbkime jį į skrybėlę ar kitą galvos apdangalą, kurį nešiojo visi – nuo karalių iki elgetų, nuo išminčių iki bepročių, nuo modistų iki asketų, nuo senukų iki vaikų. Skrybėlės buvo dėvimos visur – iš šventėse, ir kasdienybėje. Dirbtuvėse atrasime būdus, kaip paltą, pirštinę ar suknelę paversti į ypatingą galvos apdangalą“ – atkreipti dėmesį į ekologiją ir prisidėti prie gamtos saugojimo ragina R. Valčik.

Pikniką vainikuos skulptūrinė instaliacija

Idėjų skrybėlių dirbtuvių dalyviai semsis iš festivalio metu eksponuojamos galvos apdangalų meninių fotografijų parodos.

Na, o kūrybinių dirbtuvių rezultatus festivalio dalyviai ir visi susirinkusieji išvys baigiamajame festivalio uždarymo renginyje „Sofijos šeštadieniai“. Parke vyksiantis tradicinis kultūros piknikas taps tikra menininkų, vietos įstaigų ir gyventojų bendruomeniškumo švente, kurioje netrūks pokalbių, geros muzikos ir kitų smagių atradimų.

Visą savaitę Kulius budinsiantį kultūros ir bendruomeniškumo festivalį vainikuos Kuliuose sukurta skulptoriaus Mykolo Saukos skulptūrinė instaliacija – dovana atgimusiam Kulių bažnyčios parko fontanui.

Daugiau naujienų bei festivalio programą rasite festivalio interneto svetainėje: www.sofijosfestivalis.lt ir facebook paskyroje „Sofijos festivalis“.